Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas
SVARBU! |
Lietuvos Respublikos pilietis negali turėti kitos valstybės pilietybės, išskyrus Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymu numatytas išimtis |
Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius apie tai pranešti Lietuvos Respublikos institucijoms.
Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ir 9 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai, t. y. asmenys:
- kurie Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdami (1 punktas);
- kurie yra ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., taip pat yra jų palikuonys (2 ir 4 punktai);
- kurie išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., taip pat yra jų palikuonys (3 ir 4 punktai);
- kurie, sudarydami santuoką su kitos valstybės piliečiu, dėl to savaime (ipso facto) įgijo kitos valstybės pilietybę (5 punktas);
- kuriems nėra sukakę 21 metai, jeigu juos, Lietuvos Respublikos piliečius, iki kol jiems sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jie įgijo kitos valstybės pilietybę (7 punktas);
- kurie išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jie turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei (9 punktas).
Lietuvos Respublikos piliečiams, kitos valstybės pilietybę įgijusiems nuo 2003-01-01 iki 2006-11-16, pagal 2002 m. rugsėjo 17 d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus (galiojusius iki 2006 m. lapkričio 16 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“), Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas netaikomas, jei jie yra:
- asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, ar jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai (jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo);
- lietuvių kilmės asmenys, kurių tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu.
Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos valstybės pilietybę, per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu apie tai pranešti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Nuo 2021 m. lapkričio 15 d. visi, užsienyje gyvenantys asmenys prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir pranešimus apie kitos valstybės pilietybės įgijimą PATEIKIA TIK PER LIETUVOS MIGRACIJOS INFORMACINĘ SISTEMĄ MIGRIS adresu www.migracija.lt.
Jeigu asmuo, pildydamas prašymus, sistemoje MIGRIS nurodo, kad atvyks į ambasadą pateikti įkeltų dokumentų originalus, asmens prašymą gavęs Migracijos departamentas atliks išankstinį dokumentų vertinimą ir, jeigu nebus trūkumų, Migracijos departamentas per MIGRIS asmeniui išsiųs pranešimą, kad asmuo per 4 mėnesius turi asmeniškai atvykti į ambasadą ir pateikti įkeltų dokumentų originalus.
Gavęs tokį pranešimą, asmuo galės registruotis priėmimui į LR ambasadą Otavoje ir pateikti dokumentų originalus.
- Lietuvos Respublikos pasas ir/arba asmens tapatybės kortelė ar jų notaro ar notarui prilyginto asmens patvirtinta kopija;
- dokumentų, patvirtinančių Kanados pilietybės įgijimą legalizuoti GAC (Global Affairs Canada) originalai su vertimu į lietuvių kalbą, ar šių dokumentų notaro ar notarui prilyginto asmens patvirtinta kopija su vertimu į lietuvių kalbą (šiuo atveju Apostille tvirtinamas notaro ar jam prilyginto asmens parašas ir antspaudas);
- dokumentai, patvirtinantys Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ar 9 punktuose nurodytas sąlygas, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis;
- Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
- Yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.;
- Yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.;
- Yra 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis ;
- Sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
- Yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;
- Yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
- Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
- Yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;
- Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu. Kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia jo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Lietuvos Respublikos piliečio pareigų.
Nuo 2021 m. lapkričio 15 d. visi, užsienyje gyvenantys asmenys prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir pranešimus apie kitos valstybės pilietybės įgijimą PATEIKIA TIK PER LIETUVOS MIGRACIJOS INFORMACINĘ SISTEMĄ MIGRIS adresu www.migracija.lt.
Jeigu asmuo, pildydamas prašymus, sistemoje MIGRIS nurodo, kad atvyks į ambasadą pateikti įkeltų dokumentų originalus, asmens prašymą gavęs Migracijos departamentas atliks išankstinį dokumentų vertinimą ir, jeigu nebus trūkumų, Migracijos departamentas per MIGRIS asmeniui išsiųs pranešimą, kad asmuo per 4 mėnesius turi asmeniškai atvykti į ambasadą ir pateikti įkeltų dokumentų originalus.
Gavęs tokį pranešimą, asmuo galės registruotis priėmimui į LR ambasadą Otavoje ir pateikti dokumentų originalus.
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyje nurodyti asmenys gali atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę neatsisakydami turimos kitos valstybės pilietybės.
ASMENYS, IKI 1940 M. BIRŽELIO 15 D. TURĖJĘ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĘ, IR JŲ PALIKUONYS, KURIE IKI LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO NĖRA ĮGIJĘ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS, TURI NETERMINUOTĄ TEISĘ ATKURTI LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĘ, NEATSIŽVELGIANT Į TAI, KOKIOJE VALSTYBĖJE – LIETUVOS RESPUBLIKOJE AR KITOJE VALSTYBĖJE – JIE NUOLAT GYVENA. (dėl archyvinių, tai įrodančių dokumentų, maloniai prašome kreiptis www.archyvai.lt
Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo neatsisakant turimos kitos valstybės pilietybės ASMUO PER MIGRĮ TURI PATEIKTI ŠIUOS DOKUMENTUS:
- Galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (jei dokumentai pateikiami asmeniškai ambasadoje) arba notarinę jo kopiją (kai dokumentai pateikiami paštu arba per įgaliotą asmenį);
- Pareiškėjo gimimo liudijimą (jei dokumentas yra išduotas užsienio valstybėje – legalizuotas arba patvirtintas pažyma „Apostille“ su vertimu į lietuvių kalbą);
- Vardo ar/ir pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus, jeigu pareiškėjas keitė šiuos asmens duomenis ir jie skiriasi nuo gimimo liudijime esančios informacijos. Užsienyje išduoti dokumentai privalo būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti arba patvirtinti pažyma „Apostille“;
- Teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą (jei asmeniui toks buvo išduotas);
- 5. Vieną iš žemiau išvardintų dokumentų:
- jeigu asmuo nėra kitos valstybės pilietis – leidimą gyventi, asmens be pilietybės dokumentą, kompetentingos institucijos išduotą pažymą, kad asmuo yra be pilietybės ar atsisakęs, ar netekęs užsienio valstybės pilietybės ir kt. (su vertimu į lietuvių kalbą, legalizuotą arba patvirtintą pažyma „Apostille“);
- jeigu kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, asmuo pateikia notaro patvirtintą pareiškimą, kad atsisako turimos kitos valstybės pilietybės ir pareiškimo vertimo į valstybės, kurios pilietybės asmuo atsisako, valstybinę kalbą (parašo tikrumas ir šio pareiškimo vertimo tikrumas turi būti paliudyti parašo tikrumo (pvz. notaro) ir dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos (pvz. vertimo biuro ar vertėjo) ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille);
- jeigu asmuo yra kitos valstybės pilietis, tačiau neatitinka sąlygų, leidžiančių būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu – papildomą prašymą išduoti pažymą, kad galės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, kai atsisakys užsienio valstybės pilietybės;
- jeigu asmuo yra kitos valstybės pilietis ir atitinka bent vieną iš sąlygų, leidžiančių būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu – tai patvirtinančius dokumentus:
- kad asmuo yra ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. arba yra tokio asmens palikuonis (tuomet pateikia ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus);
- kad asmuo yra išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. arba yra tokio asmens palikuonis (tuomet pateikia ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus).
- Konsulinis mokestis yra mokamas banko kortele Ambasadoje, kai pateikiami dokumentų originalai apsilankius asmeniškai. Konsulinio mokesčio dydis - 100 eurų (atitinkamai pagal valiutų kursą CAD mokesčio tarifai).
Tais atvejais, kai asmuo su savimi neturi visų reikalingų dokumentų ir teigia, kad tam tikros dokumentų kopijos yra jo giminaičio, kuriam jau buvo atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, byloje, tuomet turi būti pateiktas giminaičio pasirašytas ir notariškai patvirtintas ir legalizuotas sutikimas anglų ir lietuvių kalbomis, kad sprendžiant pareiškėjo LR pilietybės klausimą, galima būtų naudotis jo byloje esančiais dokumentais, tačiau dokumentų, esančių giminaičio byloje, remiantis šiuo metu galiojančiu Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymu ir teismų praktika, gali nepakakti.
- Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.;
- Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.;
- dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje;
- gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė;
- asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d.
Jeigu tokių dokumentų nėra, iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d.
Giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai yra: gimimo liudijimas (tėvo, motinos, senelio, senelės); santuokos liudijimas (tėvų, senelių, prosenelių); ištuokos liudijimas (tėvų, senelių, prosenelių); kiti dokumentai.
SVARBU ! NE LIETUVOJE IŠDUOTI DOKUMENTAI, TURI BŪTI PATVIRTINTI KONSULINE PAŽYMA (APOSTILLE) BEI PATEIKTI DOKUMENTŲ IR APOSTILLE VERTIMAI, ATLIKTI VERTIMO TEISĘ TURINČIO ASMENS AR ĮSTAIGOS, Į LIETUVIŲ KALBĄ.
Jeigu pareiškėjas neturi dokumentų, įrodančių faktą, kad jis pats (pareiškėjo tėvai, seneliai ar proseneliai) turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., reikėtų kreiptis dėl dokumentų paieškos į šiuos Lietuvos archyvus:
Lietuvos centrinis valstybės archyvas (dėl pažymėjimų apie turėtą Lietuvos pilietybę) |
|
Telefonas: | (+370 5) 247 7830 |
El. paštas: | [email protected]; [email protected] |
Svetainė: | http://www.archyvai.lt/lt/lcva.html |
Lietuvos valstybės istorijos archyvas (dėl pažymėjimų apie asmenų gimimą, santuoką, mirtį iki 1940-06-15) |
|
Telefonas: | (+370 5) 219 5320, (+370 5) 213 7482 |
El. paštas: | [email protected] |
Svetainė: | http://www.archyvai.lt/lt/lvia_naujienos.html |
Lietuvos ypatingasis archyvas (dėl įrašų apie buvusį KGB Lietuvos TSR padalinį, SSRS, 1940–1991 m., Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos įrašus 1944–1990 m. ir komunistinių bei socialistinių organizacijų įrašus, datuojamus nuo XIX a. iki 1991 m., kurie liudijo Lietuvos žmonių genocidą) |
|
Telefonas: | (+370 5) 264 9024 |
El. paštas: | [email protected] |
Svetainė: | http://www.archyvai.lt/lt/lcva.html |
Atsidarius https://www.migracija.lt/ tinklapį, pirmiausiai reikia pasirinkti:
- Užsieniečiams (asmenis, kurie neturi LR pilietybės)
- Piliečiams (esantys LR piliečiai)
- Dažniausiai užduodami klausimai ir video instrukcija, kaip pildyti prašymą.
- Jei asmuo yra NE LR pilietis, renkasi Užsieniečiams → Kanados.
- Pasirinkti vieną iš išvardintų galimų aplikavimo sąlygų ir spausti Toliau.
- → Pateikti prašymą. Paspaudus ant šio pasirinkimo, reikia susikurti paskyrą su savo el. pašto adresu ir užpildyti visus prašomus laukus.
- Nuskenuoti/nufotografuoti visus reikalingus dokumentus.
- Visi ne Lietuvos Respublikos institucijų išduoti dokumentai turi būti oficialiai išversti į lietuvių kalbą vertimo teiės turinčio asmens ar įmonės. Kanadietiški dokumentai - būtinai legalizuoti Global Affairs Canada.
- Sėkmingai pateikus prašymą į savo el. paštą gausite Migracijos departamento pranešimą su prašymo Nr.
- Migracijos departamentas įvertins pateiktus dokumentus ir Jums persiųs patvirtinimą, kad dokumentų originalus galite atvykti pateikti į ambasadą. Prieš atvykimą registruotis apsilankymui ambasadoje Otavoje reikia čia: https://keliauk.urm.lt/consult-registration
- Jei asmuo YRA LR pilietis, renkasi Piliečiams, → Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai.
- Pasirinkti vieną iš išvardintų galimų aplikavimo sąlygų ir spausti Toliau.
- → Pateikti prašymą. Paspaudus ant šio pasirinkimo, reikia susikurti paskyrą su savo el. pašto adresu arba prisijungti naudojantis Elektroniniais valdžios vartais (jeigu asmuo turi prieigą). Paskyroje užpildyti visus prašomus laukus.
- Nuskenuoti/nufotografuoti visus reikalingus dokumentus.
- Visi ne Lietuvos Respublikos institucijų išduoti dokumentai turi būti oficialiai išversti į lietuvių kalbą vertimo teisės turinčio asmens ar įmonės. Kanadietiški dokumentai - būtinai legalizuoti Global Affairs Canada.
- Sėkmingai pateikus prašymą į savo el. paštą gausite Migracijos departamento pranešimą su prašymo Nr.
- Migracijos departamentas įvertins pateiktus dokumentus ir Jums persiųs patvirtinimą, kad dokumentų originalus galite atvykti pateikti į ambasadą. Prieš atvykimą registruotis apsilankymui ambasadoje Otavoje reikia čia: https://keliauk.urm.lt/consult-registration