Lietuvos Respublikos pilietybė

Sukurta 2014.08.11 / Atnaujinta 2021.11.12 21:45

Ketinantiems pateikti dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės. Pilietybės įstatymas

Nuo 2021 m. lapkričio 15 d. visi, užsienyje gyvenantys asmenys prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir pranešimus apie kitos valstybės pilietybės įgijimą PATEIKIA TIK PER LIETUVOS MIGRACIJOS INFORMACINĘ SISTEMĄ MIGRIS adresu www.migracija.lt  (per visas naršykles, išskyrus Internet Explorer).

Jeigu asmuo, pildydamas prašymus, sistemoje MIGRIS nurodo, kad atvyks į ambasadą pateikti įkeltų dokumentų originalus, asmens prašymą gavęs Migracijos departamentas atliks išankstinį dokumentų vertinimą irjeigu nebus trūkumų, Migracijos departamentas per MIGRIS asmeniui išsiųs pranešimą, kad asmuo per 4 mėnesius turi asmeniškai atvykti į ambasadą ir pateikti įkeltų dokumentų originalus. Gavęs tokį pranešimą, asmuo galės registruotis priėmimui į LR ambasadą Otavoje https://keliauk.urm.lt/consult-registration/embassy/51 ir pateikti dokumentų originalus.

Asmuo per MIGRIS gali užpildyti

  • prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo
  • prašymą dėl vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės
  • pranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą. Užpildęs pranešimą asmuo galės iš karto registruotis priėmimui ambasadoje adresu: https://keliauk.urm.lt/consult-registration/embassy/51 ir pateikti įkeltų dokumentų originalus, be išankstinio Migracijos departamento vertinimo.

Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas

Nuo 2021 m. lapkričio 15 d. visi, užsienyje gyvenantys asmenys prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir pranešimus apie kitos valstybės pilietybės įgijimą PATEIKIA TIK PER LIETUVOS MIGRACIJOS INFORMACINĘ SISTEMĄ MIGRIS adresu www.migracija.lt  (per visas naršykles, išskyrus Internet Explorer).
ASMENYS, IKI 1940 M. BIRŽELIO 15 D. TURĖJĘ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĘ, IR JŲ PALIKUONYS, KURIE IKI LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO NĖRA ĮGIJĘ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS, TURI NETERMINUOTĄ TEISĘ ATKURTI LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĘ, NEATSIŽVELGIANT Į TAI, KOKIOJE VALSTYBĖJE – LIETUVOS RESPUBLIKOJE AR KITOJE VALSTYBĖJE – JIE NUOLAT GYVENA.

Pildant prašymus sistemoje MIGRIS turi būti pateikti nuskenuoti dokumentai. Ne Lietuvoje išduoti dokumentai, turi būti legalizuoti arba patvirtinti konsuline pažyma (Apostille) bei pateikti dokumentų ir Apostille vertimai į lietuvių kalbą, vertimo teisę turinčio asmens arba įstaigos.

 
PRAŠOME NUSKENUOTI IR PATEIKTI:
1. Galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso) kopiją;
2. Pareiškėjo gimimo liudijimą (jei dokumentas išduotas ne Lietuvoje, legalizuotas arba patvirtintas pažyma „Apostille“, su vertimu į lietuvių kalbą, vertimo teisę turinčio asmens ar įstaigos);
3. Vardo ar pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus (pvz., santuokos/skyrybų) reikia pateikti jeigu pareiškėjas keitė šiuos asmens duomenis, (jei dokumentai išduoti ne Lietuvoje, legalizuoti arba patvirtinti pažyma „Apostille“, su vertimu į lietuvių kalbą, vertimo teisę turinčio asmens ar įstaigos);
4. Teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą (jei asmeniui toks buvo išduotas);
5. Dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra tokio asmens palikuonis, t. y. vaikas, vaikaitis arba provaikaitis (tuomet reikia pateikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus), jei dokumentai išduoti ne Lietuvoje, legalizuoti arba patvirtinti pažyma „Apostille“, su vertimu į lietuvių kalbą, vertimo teisę turinčio asmens ar įstaigos.

Jeigu pareiškėjas NETURI DOKUMENTŲ, įrodančių faktą, kad jis pats (pareiškėjo tėvai, seneliai ar proseneliai) turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., reikėtų kreiptis dėl dokumentų paieškos į šiuos Lietuvos archyvus:
Lietuvos centrinis valstybės archyvas (dėl pažymėjimų apie turėtą Lietuvos pilietybę)
tel. (+370 5) 247 7830
e. paštas: [email protected] arba [email protected]
internetinis puslapis: http://www.archyvai.lt/lt/lcva.html;

Lietuvos valstybės istorijos archyvas (dėl pažymėjimų apie asmenų gimimą, santuoką, mirtį iki 1940-06-15)
tel. (+370 5) 219 5320, (+370 5) 213 7482
e. paštas: [email protected]
internetinis puslapis: http://www.archyvai.lt/lt/lvia_naujienos.html

Lietuvos ypatingasis archyvas (dėl įrašų apie buvusį KGB Lietuvos TSR padalinį, SSRS, 1940–1991 m., Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos įrašus 1944–1990 m. ir komunistinių bei socialistinių organizacijų įrašus, datuojamus nuo XIX a. iki 1991 m., kurie liudijo Lietuvos žmonių genocidą)
Tel. (+370 5) 264 9024
e. paštas: [email protected]
internetinis puslapis: https://www.archyvai.lt/lt/lya.html

6. DOKUMENTAI, patvirtinantys iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, yra:

  • Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.;
  • Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.;
  • Dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje;
  • Gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė;
  • Asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d.

Jeigu tokių DOKUMENTŲ NĖRA, iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d.
Giminystės ryšį patvirtinantys DOKUMENTAI YRA:

  • gimimo liudijimas (tėvo, motinos, senelio, senelės);
  • santuokos liudijimas (tėvų, senelių, prosenelių);
  • ištuokos liudijimas (tėvų, senelių, prosenelių);

7. Vieną iš žemiau išvardintų dokumentų:
7.1. Jeigu asmuo nėra kitos valstybės pilietis – leidimą gyventi, asmens be pilietybės dokumentą, kompetentingos institucijos išduotą pažymą, kad asmuo yra be pilietybės ar atsisakęs, ar netekęs užsienio valstybės pilietybės ir kt. (su vertimu į lietuvių kalbą ir legalizuotas arba patvirtintas pažyma „Apostille“).
7.2. Jeigu kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, asmuo pateikia notaro patvirtintą pareiškimą, kad atsisako turimos kitos valstybės pilietybės ir pareiškimo vertimo į valstybės, kurios pilietybės asmuo atsisako, valstybinę kalbą (parašo tikrumas ir šio pareiškimo vertimo tikrumas turi būti paliudyti parašo tikrumo (pvz. notaro) ir dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos (pvz. vertimo biuro ar vertėjo) ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille);
7.3. Jeigu asmuo yra kitos valstybės pilietis, tačiau neatitinka sąlygų, leidžiančių būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu – papildomą prašymą išduoti pažymą, kad galės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, kai atsisakys užsienio valstybės pilietybės;
7.4. Jeigu asmuo yra kitos valstybės pilietis ir atitinka bent vieną iš sąlygų, leidžiančių būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu – tai patvirtinančius dokumentus:
• kad asmuo yra ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. arba yra tokio asmens palikuonis (tuomet pateikia ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus);
• kad asmuo yra išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. arba yra tokio asmens palikuonis (tuomet pateikia ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus).

8.
Konsulinis mokestis mokamas ambasadoje tik tada, kai asmuo atvyksta pateikti dokumentų originalų. Už dokumentų dėl LR pilietybės priėmimą ir perdavimą  - 100 eurų (atitinkamai pagal EB nustatytą valiutų kursą, kuris yra paskelbiamas kiekvieno mėnesio pirmą dieną), už dokumentų dėl lietuvių kilmę ar teisę atkurti LR pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimo priėmimą ir perdavimą - 60 eurų (atitinkamai pagal EB nustatytą valiutų kursą).

SVARBU! Tais atvejais, kai asmuo neturi visų reikalingų dokumentų ir teigia, kad tam tikros dokumentų kopijos yra jo giminaičio, kuriam jau buvo atkurta LR pilietybė, byloje, tuomet turi būti PATEIKTAS NOTARIŠKAI PATVIRTINTAS GIMINAIČIO SUTIKIMAS, kad sprendžiant pareiškėjo LR pilietybės klausimą, galima būtų naudotis jo byloje esančiais dokumentais, tačiau dokumentų, esančių giminaičio byloje, remiantis šiuo metu galiojančiu LR pilietybės įstatymu ir teismų praktika, gali nepakakti.

Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

  • Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie:

Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.“ – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.

Asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.“ – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos piliečiams, kitos valstybės pilietybę įgijusiems nuo 2003-01-01 iki 2006-11-16, pagal 2002 m. rugsėjo 17 d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus (galiojusius iki 2006 m. lapkričio 16 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“), Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas netaikomas, jei jie yra:

  • asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, ar jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai (jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo);
  • lietuvių kilmės asmenys, kurių tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu.

Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti atkurta tik vieną kartą.

Įgijus kitos valstybės pilietybę

Nuo 2021 m. lapkričio 15 d. visi, užsienyje gyvenantys asmenys prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir pranešimus apie kitos valstybės pilietybės įgijimą PATEIKIA TIK PER LIETUVOS MIGRACIJOS INFORMACINĘ SISTEMĄ MIGRIS adresu www.migracija.lt  (per visas naršykles, išskyrus Internet Explorer).
Asmuo prieš atvykdamas į ambasadą Otavoje turi iš anksto užsiregistruoti šiuo adresu: https://keliauk.urm.lt/consult-registration/embassy/51
Vaikų, nesukakusių 18 metų, ir neveiksnių asmenų LR pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę klausimas nagrinėjamas pagal jų atstovų pateiktą pranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą. Pranešime LR pilietis nurodo, kada ir kokios valstybės pilietybę įgijo, taip pat ar yra (nėra) Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ar 11 punkte nurodytų sąlygų, pagal kurias asmuo gali būti kartu LR ir kitos valstybės pilietis.

Pildant pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę sistemoje MIGRIS turi būti pateikti nuskenuoti dokumentai. Ne Lietuvoje išduoti dokumentai, turi būti legalizuoti arba patvirtinti konsuline pažyma (Apostille) bei pateikti dokumentų ir Apostille vertimai į lietuvių kalbą, vertimo teisę turinčio asmens arba įstaigos. 


PRAŠOME NUSKENUOTI IR PATEIKTI:

  • Galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso) kopiją;
  • Dokumentą, patvirtinantį Kanados pilietybės įgijimą, legalizuotą GAC (Global Affairs Canada) su vertimu į lietuvių kalbą vertimo teisę turinčio asmens ar įstaigos.
  • Dokumentą, patvirtinantį 2010 m. gruodžio 2 d. priimto LR pilietybės įstatymo 7 straipsnio bent vieną iš žemiau nurodytų sąlygų, kada Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis:

1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.;
3) yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją);
4) yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;
5) sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
7) yra asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
9) yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;
11) yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.

Daugiau informacijos apie daugybinę pilietybę galima rasti čia.

Asmenys, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami

Maloniai informuojame, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 (toliau – Įstatymas) pakeitimai Visiems asmenims, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki asmeniui sukako 18 metų, įgijo ne gimdami, nebus taikomas Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas. Tokie asmenys (jeigu jiems sukako 18 metų) arba jų teisėti atstovai (vaikui iki 18 metų) turi pateikti pranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, nurodydami, kad atitinka PĮ 7 str. 11 p. nuostatas ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Šie asmenys daugybinę pilietybę išsaugos neterminuotai.
Atkreipiame dėmesį, kad nesikeičia vaikų, gimusių iki 2008 m. liepos 22 d., iki vaikui sukaks 18 metų, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės klausimo sprendimas – jiems taikoma Įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje apibrėžta nuostata. Tai yra, jų teisėti atstovai turi per MIGRIS kreiptis ir pateikti prašymą ir nuskenuotus patvirtinančius dokumentus, kad šio vaiko tėvai ar vienas iš tėvų jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat dokumentą, liudijantį, kad vaikas gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę. Migracijos departamentas priims sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo.
Daugiau informacijos galite rasti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje https://www.migracija.lt/

 

Naujienlaiškio prenumerata

Captcha